Prancūzijos valstybinis bankas „Caisse des Dépôts“ išleido 100 mln. eurų (108 mln. USD) skaitmeninę obligaciją, kuri bus apmokėta bandomąja didmenine Prancūzijos centrinio banko skaitmenine valiuta (wCBDC).
Skaitmeninės kilmės banknotai buvo išleisti dėl Euroclear skaitmeninės finansų rinkos infrastruktūros (D-FMI). Ši infrastruktūra leidžia vartotojams išleisti, platinti ir apmokėti skaitmenines obligacijas naudojant decentralizuotos knygos technologiją (DLT). Jis prisijungia prie tradicinės „Euroclear“ atsiskaitymų platformos ir siūlo prieigą prie pagrindinių prekybos vietų ir kitų likvidumo valdymo priemonių. Jos vienos dienos atsiskaitymo procesas yra reikšmingas patobulinimas, palyginti su tradicine sąranka, kuri trunka kelias darbo dienas. Praėjusių metų spalį Pasaulio bankas tapo pirmuoju D-FMI emitentu.
Obligacijų emisijos grynųjų pinigų dalimi buvo panaudota Prancūzijos centrinio banko grynųjų pinigų paskirstymo knygos technologija (DL3S). D3LS yra Banque de France didmeninė CBDC platforma, kurią ji naudoja skaitmeninės valiutos suderinamumui su esamomis finansų sistemomis išbandyti.
Kiti emisijos dalyviai buvo Prancūzijos bankų milžinas Crédit Agricole (NASDAQ: CRARF) ir Paryžiuje įsikūręs investicijų bankas Natixis. Didžiausias Europos bankas BNP Paribas (NASDAQ: BNPQF) buvo emitentas ir mokėjimo agentas. Obligacija įtraukta į Euronext Paris sąrašą.
„…norėjome dalyvauti šioje skaitmeninėje emisijoje, novatoriškoje Prancūzijos kapitalo rinkos operacijoje, siekdami paremti Euroclear ir Banque de France dirbančius sektoriaus dalyvius“, – komentavo Caisse des Dépôts finansų politikos vadovė Nathalie Tubiana.
Caisse des Dépôts – vyriausybei priklausantis bankas, investuojantis į viešuosius interesus atitinkančius projektus – prisijungia prie kitų pasaulinių bankininkystės gigantų, išleisdamas skaitmenines DLT obligacijas. UBS, HSBC (NASDAQ: HSBC), KfW ir Société Générale (NASDAQ: SCGLY) pastaraisiais mėnesiais išleido blokų grandinės obligacijas. Visų pirma, HSBC 130 mln. USD obligacija buvo pirmoji privataus subjekto Honkonge ir pirmoji pagal Anglijos įstatymus.
Savo ruožtu aukščiausias Prancūzijos bankas nurodė, kad emisija yra dar viena centrinio banko pinigų viršenybės iliustracija, kuri suteikia pasitikėjimo jo nuolatiniais wCBDC bandymais.
„Pasirinkus Banque de France visiško DLT suderinamumo sprendimą šios emisijos grynųjų pinigų daliai apmokėti, pabrėžiama tokenizuotų centrinio banko pinigų svarba finansų ženklinimo plėtrai“, – sakė Banque de France finansinio stabilumo vadovė Emmanuelle Assouan.
Centrinis bankas nusprendė eiti wCBDC keliu su savo skaitmeninių obligacijų sistemomis, išsiskirdamas su daugeliu savo kolegų, tokių kaip Italija ir Vokietija, kurios sukūrė pritaikytus sprendimus, kad išvengtų likvidumo susiskaidymo. Vokietijos Deutsche Bundesbank sukūrė sprendimą „Trigger“, kuris atsiskaito už operacijas TARGET2 – Eurosistemos realiojo laiko bendrųjų atsiskaitymų sistemoje.
Italijos bankas sukūrė TIPS Hashlink – sąveikumo mechanizmą, sukurtą remiantis maišos laiko užrakto sutartimis (HTLC), kuri integruojama su TIPS – ECB momentinių mokėjimų sistema. PATARIMAI Hashlink nebuvo naudojamas daug. Tačiau spalio 8 d. didžiausias Italijos bankas „Intesa Sanpaolo“ pasinaudojo šia sistema ir išleido 10 mln. Tai antras kartas, kai Italijos bankas pasinaudojo TIPS Hashlink svertu po Cassa Depositi e Prestiti 25 mln. eurų (26,61 mln. USD) skaitmeninės obligacijos gegužės mėnesį.
Norvegija tiria CBDC siekdama finansinio stabilumo
Kitur Norvegijos centrinis bankas tiria CBDC finansinį stabilumą, tačiau vis dar neįsipareigojo išleisti skaitmeninės kronos.
Kjetil Watne, vadovaujantis CBDC pastangoms Norvegijos banke, sako, kad bankas dar neapsisprendė, ar išleisti mažmeninį CBDC, nepaisant galimos naudos, kurią jis galėtų pasiūlyti norvegams.
Norvegija prisijungia prie dešimčių kitų didelių ekonomikų, kurios vis dar tiria CBDC, tačiau liko neįsipareigojusios išleisti šias skaitmenines valiutas. Mažmeninių CBDC patrauklumas taip pat blėsta, kaip patvirtino Tarptautinių atsiskaitymų banko (TBS) birželio mėn. Kanada ir Australija yra vienos iš pagrindinių ekonomikų, kurios visiškai atsisakė mažmeninės prekybos CBDC.
Norvegija tiria CBDC tarpvalstybiniams pervedimams, tačiau vis dar nėra tikra, kaip visa sistema veiktų, Watne sakė vienai išparduotuvės.
„Manome, kad galimas CBDC, jei jis bus išleistas, papildys, o ne pakeis grynuosius pinigus. Taip pat manome, kad skaitmeninės valiutos ir toliau egzistuos lygiagrečiai su CBDC“, – sakė jis.
Norvegijoje CBDC nebūtų skirtas finansinei įtraukčiai, kaip dauguma besivystančių šalių. Šalyje yra didžiausia bankų skverbtis Europoje – beveik 98 % norvegų turi bankus. Momentiniai skaitmeniniai mokėjimai taip pat yra visur ir toliau patenka į tikslinę CBDC rinką.
Jei jis išleis skaitmenines kronas, Norvegijos centrinis bankas atidžiai žengs ribą tarp privatumo užtikrinimo ir finansinių įstatymų vykdymo, pridūrė Watne. Jis sakė, kad bankas neprižiūrės atskirų operacijų, tačiau reikalavo, kad būtų įrengti apsauginiai turėklai, užtikrinantys, kad CBDC vartotojai laikytųsi taisyklių, tokių kaip KYC ir AML.
Be CBDC, Norvegija palaiko ir ketina įgyvendinti Europos kriptovaliutų turto rinkų (MiCA) sistemą. ES Parlamentas šią sistemą patvirtino pernai ir, nors kai kurie aspektai jau įsigaliojo, visa sistema įsigalios kitąmet.
„MiCA“ leidžia atskiroms tautoms pritaikyti sistemą pagal savo poreikius. Norvegija ketina tai panaudoti, nes centrinis bankas mano, kad investuotojams apsaugoti gali prireikti papildomų taisyklių.
Žiūrėkite: CBDC yra daugiau nei tik skaitmeniniai pinigai
title=”YouTube” vaizdo įrašų grotuvas” frameborder=”0″ enable=”pagreičio matuoklis; automatinis paleidimas; iškarpinė-rašymas; šifruota medija; giroskopas; paveikslėlis paveikslėlyje; bendrinimas internete” referrerpolicy=”strict-origin-when-cross- origin” allowfullscreen=””>