{"id":1407,"date":"2024-12-28T08:18:01","date_gmt":"2024-12-28T08:18:01","guid":{"rendered":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/2024\/12\/28\/lietuvos-banko-prognoze-geresianti-tarptautine-ekonomine-aplinka-vidaus-vartojimas-ir-atsigaunancios-investicijos-spartins-ekonomikos-augima\/"},"modified":"2024-12-28T08:18:01","modified_gmt":"2024-12-28T08:18:01","slug":"lietuvos-banko-prognoze-geresianti-tarptautine-ekonomine-aplinka-vidaus-vartojimas-ir-atsigaunancios-investicijos-spartins-ekonomikos-augima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/2024\/12\/28\/lietuvos-banko-prognoze-geresianti-tarptautine-ekonomine-aplinka-vidaus-vartojimas-ir-atsigaunancios-investicijos-spartins-ekonomikos-augima\/","title":{"rendered":"Lietuvos banko prognoz\u0117: ger\u0117sianti tarptautin\u0117 ekonomin\u0117 aplinka, vidaus vartojimas ir atsigaunan\u010dios investicijos spartins ekonomikos augim\u0105"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<div>\n<div class=\"item_summary\">\n<p>Lietuvos ekonomika atlaik\u0117 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 sukr\u0117timus ir po dvej\u0173 met\u0173 s\u0105stingio gr\u012f\u017eo \u012f augimo keli\u0105. \u016akio pl\u0117tr\u0105 2025 m. palankiau tur\u0117t\u0173 veikti tarptautin\u0117 ekonomin\u0117 aplinka, didesn\u0117 Lietuvos preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklausa eksporto rinkose, stipr\u0117jantis privatusis vartojimas ir atsigausian\u010dios investicijos. Tai lems, kad \u0161iemet daugiau kaip 2 proc. augsian\u010dios Lietuvos ekonomikos pagreitis kit\u0105met dar paspart\u0117s ir augimas vir\u0161ys 3 proc.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p>\u201eNoriu pasid\u017eiaugti \u2013 m\u016bs\u0173 ekonomikai \u0161ie metai buvo geri. \u0160alies \u016bkis s\u0117kmingai atr\u0117m\u0117 i\u0161\u0161\u016bkius, daugelis j\u0173 buvo primesti i\u0161 i\u0161or\u0117s, ir gr\u012f\u017eo \u012f augimo keli\u0105.\u00a0A\u0161 matau met\u0173 pabaig\u0105 kaip galimyb\u0119 apsibr\u0117\u017eti ir \u012fsivertinti savo stipri\u0105sias puses ir jau kit\u0105met ant turimo ekonomikos pamato t\u0119sti m\u016bs\u0173 ateities statyb\u0105\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas \u0160imkus.<\/p>\n<p><iframe loading=\"lazy\" title=\"Lietuvos ekonomikos raida ir prognoz\u0117s | 2024 m. gruodis\" width=\"640\" height=\"360\" src=\"https:\/\/www.youtube.com\/embed\/757n9pkyzLE?feature=oembed\" frameborder=\"0\" allow=\"accelerometer; autoplay; clipboard-write; encrypted-media; gyroscope; picture-in-picture; web-share\" referrerpolicy=\"strict-origin-when-cross-origin\" allowfullscreen><\/iframe><\/p>\n<p>Lietuvos bankas prognozuoja, kad \u0161iemet \u0161alies bendrasis vidaus produktas (BVP) padid\u0117s 2,4 proc. \u2013 0,2 proc. punkto daugiau, nei prognozuota rugs\u0117jo m\u0117n. 2025 ir 2026 m. BVP tur\u0117t\u0173 augti po 3,1 proc., o 2027 m. \u2013 3 proc. Dar spar\u010diau augti ekonomikai neleis menkos galimyb\u0117s efektyviau naudoti darbo i\u0161teklius, prast\u0117sianti demografin\u0117 pad\u0117tis ir ma\u017eiau nei ankstesniame de\u0161imtmetyje kilsian\u010dios prekybos partneri\u0173 rinkos.<\/p>\n<p>Pastaruoju metu Lietuvoje augimas juntamas daugelyje ekonomini\u0173 veikl\u0173, ta\u010diau i\u0161siskiria \u012f versl\u0105 orientuot\u0173 paslaug\u0173 veikl\u0173 sukuriama prid\u0117tin\u0117 vert\u0117. Daugiau nei visa ekonomika auga informacijos ir ry\u0161i\u0173, profesin\u0117s, mokslin\u0117s, administracin\u0117s, aptarnavimo ir kitos susijusios paslaugos, per tris ketvir\u010dius jos l\u0117m\u0117 apie 40 proc. viso ekonomikos augimo.<\/p>\n<p>Atsigaunant vidaus paklausai, stipr\u0117ja ir \u012f nam\u0173 \u016bkius orientuotos paslaugos \u2013 prekyba, menin\u0117, pramogin\u0117, poilsio organizavimo ir kitos veiklos. Tiesa, privatusis vartojimas did\u0117ja pastebimai ma\u017eiau nei gyventoj\u0173 pajamos, jo augim\u0105 i\u0161 esm\u0117s lemia didesn\u0117 paklausa trumpalaikio vartojimo prek\u0117ms ir paslaugoms. Ilgalaikio vartojimo preki\u0173 \u012fsigijim\u0105 stabdo tebetvyrantis geopolitinis neapibr\u0117\u017etumas, anks\u010diau grie\u017etinta pinig\u0173 politika ir kiti veiksniai.<\/p>\n<p>Prognozuojama, kad realusis privatusis vartojimas, 2023 m. sumenk\u0119s 0,3 proc., \u0161iemet padid\u0117s 3 proc., o 2025\u20132027 m. \u2013 po 3,7 proc.<\/p>\n<p>Per \u0161iuos metus stipr\u0117jo ir gamybos sektorius. Pager\u0117jus Lietuvos eksporto partneri\u0173 ekonominei b\u016bklei, pramon\u0117s produkcija paaugo daugelyje pagrindini\u0173 apdirbamosios gamybos \u0161ak\u0173. Tiesa, \u012fmon\u0117s gamybos potencialo nei\u0161naudoja \u2013 gamybos paj\u0117gum\u0173 panaudojimo lygis teb\u0117ra ma\u017eesnis, nei prie\u0161 prasidedant pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 sukr\u0117timams, ir ma\u017eesnis u\u017e ilgalaik\u012f vidurk\u012f.<\/p>\n<p>\u0160iemet Lietuvos eksportas tur\u0117t\u0173 padid\u0117ti 2,2 proc., kit\u0105met \u2013 2,5 proc., o 2026 ir 2027 m. \u2013 atitinkamai 3,6 ir 3,7 proc.<\/p>\n<p>Prognozuojama, kad pernai daugiau nei 9 proc. i\u0161augusios investicijos 2024 m. susitrauks 2,3 proc., ta\u010diau tai bus tik laikinas suma\u017e\u0117jimas. Augant l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 ES paramos fond\u0173 srautams, menkstant anks\u010diau grie\u017etintos pinig\u0173 politikos poveikiui ir stipr\u0117jant vidaus bei i\u0161or\u0117s paklausai, jau kit\u0105met investicij\u0173 apimtis tur\u0117t\u0173 padid\u0117ti 6,1 proc., 2026 m. \u2013 4,8 proc., o 2027 m. \u2013 4,4 proc. Palank\u0173 poveik\u012f investicijoms, tik\u0117tina, darys ir praeityje did\u0117j\u0119s \u012fmoni\u0173 pelnas.<\/p>\n<p><\/p>\n<p>Pad\u0117tis darbo rinkoje teb\u0117ra gana stabili, eliminavus transporto ekonomin\u0119 veikl\u0105 stabilus yra ir bendras dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius. Nedaug kei\u010diasi ir nedarbo lygis, ta\u010diau jis yra didesnis nei prie\u0161 prasidedant vangesn\u0117s ekonomin\u0117s raidos laikotarpiui 2022 m. Nedarbas stabilizuojasi daugelyje socialini\u0173 grupi\u0173, i\u0161skyrus jauniausi\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0119, kur nedarbas toliau pastebimai kyla. Nedarbui esant didesniam nei prie\u0161 dvejus metus, ilg\u0117ja nedarbo trukm\u0117, pastaruoju metu pagaus\u0117jo ir ilgalaiki\u0173 bedarbi\u0173.<\/p>\n<p>Prognozuojama, kad nedarbo lygis \u0161iemet sieks 7,4 proc. 2025 m. jis tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti iki 7,1 proc., 2026 m. \u2013 iki 6,9 proc., o 2027 m. \u2013 iki 6,7 proc. U\u017eimtumas \u0161iemet tur\u0117t\u0173 padid\u0117ti 1,8 proc., ta\u010diau numatoma, kad 2025 m. jis smuktels 0,1 proc., o 2026\u20132027 m. suma\u017e\u0117s po 0,3 proc.<\/p>\n<p>Esant didesniam nedarbui, tebesit\u0119siant teigiamai grynajai tarptautinei migracijai ir tebetvyrant neapibr\u0117\u017etumui d\u0117l tarptautin\u0117s ekonomin\u0117s raidos perspektyv\u0173, ma\u017eiau juntamas spaudimas darbo atlygiui. Tai ypa\u010d pastebima priva\u010diajame sektoriuje, kur darbo u\u017emokes\u010dio kilimo tempas jau kelerius metus ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<p>Numatoma, kad vidutinis darbo u\u017emokestis, pernai i\u0161aug\u0119s 12,6 proc., 2024 m. padid\u0117s 10,3 proc. 2025 m. jo augimas sul\u0117t\u0117s iki 8,7 proc., 2026 m. \u2013 iki 8,1 proc., o 2027 m. \u2013 iki 7,5 proc. Nepaisant prognozuojamo l\u0117tesnio darbo u\u017emokes\u010dio augimo, jis ir toliau bus spartesnis, nei prie\u0161 prasidedant pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 sukr\u0117timams. Darbo s\u0105naudoms augant daugiau nei visa sukuriama nominalioji prid\u0117tin\u0117 vert\u0117, did\u0117ja spaudimas kainoms ir blog\u0117ja ma\u017eiau pa\u017eangi\u0173 \u012fmoni\u0173 konkurencingumas.<\/p>\n<p>Prognozuojama, kad darbo s\u0105naudos tebebus tarp svarbiausi\u0173 bendr\u0105j\u0105 infliacij\u0105 didinan\u010di\u0173 veiksni\u0173, j\u0105 taip pat didinamai veiks pama\u017eu ger\u0117sianti tarptautin\u0117 ekonomin\u0117 aplinka, kilsian\u010dios kai kuri\u0173 energijos \u017ealiav\u0173 kainos, did\u0117siantys netiesioginiai mokes\u010diai.<\/p>\n<p>Tai lems, kad vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija, kuri \u0161iemet tur\u0117t\u0173 sudaryti 0,8 proc., jau kit\u0105met v\u0117l taps \u012fprasto lygio, b\u016bdingo Vakar\u0173 valstybi\u0173 pragyvenimo link art\u0117jan\u010diai ekonomikai. Numatoma, kad 2025 m. infliacija sudarys 2,3 proc., o 2026\u2013 2027 m. \u2013 po 2,6 proc.<\/p>\n<p>I\u0161samiau apie numatom\u0105 ekonomikos raid\u0105 \u2013 Lietuvos banko interneto svetain\u0117je.<\/p>\n<\/p><\/div>\n<p><script>\n    !function(f,b,e,v,n,t,s){if(f.fbq)return;n=f.fbq=function(){n.callMethod?\n            n.callMethod.apply(n,arguments):n.queue.push(arguments)};if(!f._fbq)f._fbq=n;\n            n.push=n;n.loaded=!0;n.version='2.0';n.queue=();t=b.createElement(e);t.async=!0;\n            t.src=v;s=b.getElementsByTagName(e)(0);s.parentNode.insertBefore(t,s)}(window,\n        document,'script','https:\/\/connect.facebook.net\/en_US\/fbevents.js');\n    fbq('init', '449445692451263'); \/\/ Insert your pixel ID here.\n    fbq('track', 'PageView');\n<\/script><br \/>\n<br \/><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/www.lb.lt\/lt\/naujienos\/lietuvos-banko-prognoze-geresianti-tarptautine-ekonomine-aplinka-vidaus-vartojimas-ir-atsigaunancios-investicijos-spartins-ekonomikos-augima\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos ekonomika atlaik\u0117 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 sukr\u0117timus ir po dvej\u0173 met\u0173 s\u0105stingio gr\u012f\u017eo \u012f augimo keli\u0105. \u016akio pl\u0117tr\u0105 2025 m. palankiau tur\u0117t\u0173 veikti tarptautin\u0117 ekonomin\u0117 aplinka, didesn\u0117 Lietuvos preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklausa eksporto rinkose, stipr\u0117jantis privatusis vartojimas ir atsigausian\u010dios investicijos. Tai lems, kad \u0161iemet daugiau kaip 2 proc. augsian\u010dios Lietuvos ekonomikos pagreitis kit\u0105met dar paspart\u0117s ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1408,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[821],"tags":[771,3194,3197,128,851,3192,3191,3195,835,1394,3196,1126,3193,720],"class_list":["post-1407","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-aplinka","tag-atsigaunancios","tag-augima","tag-banko","tag-ekonomikos","tag-ekonomine","tag-geresianti","tag-investicijos","tag-lietuvos","tag-prognoze","tag-spartins","tag-tarptautine","tag-vartojimas","tag-vidaus"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1407","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1407"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1407\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1408"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1407"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1407"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.ziniulaisve.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1407"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}