Carnegie Mellon universiteto (CMU) mokslininkai sukūrė H2O – Human2HumanOid – mokymu pagrįstą sistemą, kuri leidžia žmogui realiu laiku valdyti pilno dydžio robotą humanoidą, naudojant tik RGB kamerą. Iš to kyla klausimas: ar greitai rankų darbas bus atliekamas nuotoliniu būdu?

Teleoperuojamas humanoidinis robotas leidžia atlikti sudėtingas užduotis, kurios – bent jau šiuo etapu – per sudėtingos, kad robotas galėtų atlikti savarankiškai. Tačiau žmogaus dydžio humanoidų viso kūno valdymas, kad būtų galima atkartoti mūsų judesius realiuoju laiku, yra sudėtinga užduotis. Štai čia ir atsiranda stiprinamasis mokymasis (RL).

RL yra mašininio mokymosi technika, imituojanti žmonių bandymų ir klaidų metodą. Naudodamas RL atlygio ir bausmės paradigmą, robotas mokysis iš atsiliepimų apie kiekvieną atliktą veiksmą ir pats atras geriausius apdorojimo būdus norimam rezultatui pasiekti. Skirtingai nuo mašininio mokymosi, RL nereikalauja, kad žmonės žymėtų duomenų poras, kad būtų nukreiptas algoritmas.

Nuotoliniu būdu valdomi humanoidai: 1 pavyzdys

„H2O teleoperacija yra sistema, pagrįsta sustiprinimo mokymusi (RL), kuri palengvina humanoidinių robotų viso kūno teleoperaciją realiuoju laiku naudojant tik RGB kamerą“, – Tairanas He, CMU LeCAR (Agile Robotics mokymosi ir valdymo) laboratorija ir vienas iš „Tech Xplore“ pasakojo projekto vadovaujantys tyrėjai. „Procesas pradedamas iš naujo nukreipiant žmogaus judesius į humanoidų galimybes taikant naują „sim-to-data“ metodiką, užtikrinant, kad judesiai būtų įmanomi atsižvelgiant į fizinius humanoido suvaržymus. Šis patobulintas judesio duomenų rinkinys tada treniruoja RL pagrįstą judesio imitatorių modeliuojant, kuris vėliau perkeliamas į tikrą robotą be tolesnio koregavimo.

Nuotoliniu būdu valdomi humanoidai: 2 pavyzdys

Naudodami šį metodą, mokslininkai galėtų panaudoti vaizdus, ​​užfiksuotus RGB kamera, kuri renka matomą šviesą ir paverčia ją spalvotu vaizdu, atkartojančiu įprastą žmogaus regėjimą, ir 3D pozos vertintoją, kad H2O galėtų imituoti žmogaus teleoperatorių judesius.

Nuotoliniu būdu valdomi humanoidai: 3 pavyzdys

Rezultatai, matomi tyrėjų filmuotuose vaizdo įrašuose, kalba patys už save. Juose galima pamatyti, kaip H2O spardo kamuolį, sumuša dėžę, šokinėja būdamas bokso pozicijoje ir vaikšto (nors kaip netvirtas mažylis) su vežimėliu. Tyrėjų žiniomis, tai yra pirmasis realaus laiko viso kūno humanoidinės teleoperacijos demonstravimas.

Nuotoliniu būdu valdomi humanoidai: 4 pavyzdys

CMU tyrėjai aprašė savo požiūrį dokumente, paskelbtame svetainėje arXiv išankstinio spausdinimo svetainė.

Toliau pateiktame ilgesniame vaizdo įraše iš LeCAR laboratorijos CMU parodoma daugiau H2O galimybių, įskaitant „Amazon“ dėžės smūgiavimą mūvint bokso pirštines ir pergalės pasveikinimą (negaliu susimąstyti, ar tai roboto atsipirkimas), šokinėjimą atgal. , ir žmogaus spyrė į nugarą, kad parodytų savo tvirtumą.

Mokymasis viso kūno teleoperacijos realiuoju laiku iš žmogaus į humanoidą

Tolimesniuose tyrimuose bus nagrinėjamas ne tik žmogaus teleoperatoriaus, bet ir kitų įvesčių, pvz., priverstinio grįžtamojo ryšio ir žodinio bei pokalbio grįžtamojo ryšio, įvedimas, kuris galėtų pagerinti H2O galimybes. Daug žadanti ateities tyrimų kryptis yra apatinės kūno dalies stebėjimas, kad humanoidas galėtų atlikti įgudesnius žmogaus judesius, pavyzdžiui, sportuoti ir šokti.

Tai grąžina mus prie ankstesnio klausimo: ar H2O ar kažkas panašaus galėtų įgalinti nuotolinį darbą? CMU pranešimas apie H2O sukėlė tam tikrą mąstymą skatinančią diskusiją apie Reddit r / Futurology subreddit.

R/Futurology subreddit diskusijos pavyzdys, sugeneruotas CMU H2O pranešimo

Reddit

Akivaizdu, kad naudojant teleoperuotus humanoidus žmonės gali išlaikyti savo darbą (teigiama). Kitas pliusas yra šių humanoidų įdarbinimas rizikingam darbui ar paieškos ir gelbėjimo misijoms atokiuose ir (arba) žmonėms nepasiekiamuose regionuose.

Tačiau yra tam tikrų minusų, iš kurių labiausiai matyti susiję su darbu. Kaip pažymėjo „Reddit“ vartotojas lughnasadh, „(aš) atveria daugiau galimybių darbo perkėlimui į užsienį turtingose ​​šalyse“. Tada yra slidaus nuolydžio argumentas: dabar – nuotoliniu būdu valdomi robotai, vėliau – visiškai autonomiški (skaitykite: darbą vagiantys) robotai.

Įdomu tai, kad 2022 m. atliktame tyrime, kuriuo buvo siekiama įvertinti, ar visuomenė pritaria nuotoliniu būdu valdomų robotų naudojimui darbo darbams atlikti, atskleidė, kad daugelis žmonių yra atviri nuotoliniam darbui už mažesnį atlyginimą nei už darbą vietoje. Vėlgi, tai viena iš tų „laikas parodys“ situacijų, prie kurios esame įpratę sparčiai besivystančioje AI/robotikos erdvėje.

Šaltinis: CMU, Tech Xplore





Source link

By admin

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *